Pure moment

Hm.. Keistos būna akimirkos, kai prabundi. Bent jau tai atrodo kaip prabudimas.. Viena akimirka - ir jau viskas kitaip: atvira, aišku, gryna.. Lyg suvoktum savęs esmę.. Gyvenimo esmę.
Bet tada supranti, koks svetimas yra pasaulis, kaip visi atitolę, kad nebėra ryšių.
Gryna, bet šalta.
Tikriausiai visada taip būna.. Nėra gėrio be blogio, ar ne?

If Tomorrow Never Comes

Kartais bėgu iš pamokų, be svarios priežasties, tiesiog kai nėra nuotaikos.. Eidama į parduotuvę, neužsidedu šaliko ir neapsivelku paltuko.. Vaikštau per šaltį su nežieminiais aukštakulniais.. Būnu su artimiausiais žmonėmis, nors turiu krūvą namų darbų.. Nusiperku šokoladą, nors reikia taupytis pinigus.. Daug visko darau, ko neturėčiau, ir dėl ko į mane neretai pažiūrima kreivai.. Žinoma, šį elgesį galima pavadinti lengvabūdiškumu, negalvojimu apie ateitį, bet aš tai įvardinčiau kitaip: tai - džiaugimasis gyvenimu. Pabėgusi iš pamokų, aš pabūnu su savimi, su savo mintimis, ir dažniausiai suprantu tai, ką reikia suprasti tam, kad tobulėčiau. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia bėgti kiekvieną kartą, kai tingi sėdėt pamokoje - tuomet tikriausiai išvis mokyklos nelankyčiau - tačiau pajausti tuos momentus, kai Tau to REIKIA, yra labai svarbu.. Tai tas pat, kas būti su brangiausiais žmonėmis net, rodos, netinkamiausiais momentais - tiesiog būti kartu, džiaugtis tuo, ką turi, ar kad apskritai tas žmogus gyvena, kad vaikšto šia žeme. Manau, kad viskas „sueina“ į vertybes. Aš savąsias žinau - tai žmogiškieji ryšiai, santykiai, taip pat asmenybės tobulėjimas, bet svarbiausia - džiaugimasis šiuo pasauliu; gyvenimu, tokiu, koks jis yra. Ar dažnai, eidamas gatve, stebi krentantį lapą ir grožiesi nuostabia rudeniška jo spalva? Ar pažiūri į žvaigždėtą dangų? Ar darai tai, ką stereotipai „draudžia“, nors Tavo širdis to trokšta? Tai ir vadinu Gyvenimu.. Kai darai tai, ką mėgsti (žinoma, akies krašteliu stebėdamas ateities perspektyvas), ar vertini akimirką? Ar darai viską, kad būtum laimingas, ir kad būtų laimingi aplinkiniai? Ar Tavo gyvenimas turi prasmę? O gal manai, kad jis įgaus prasmę tuomet, kai pasieksi Tą Ir Aną? Klysti. Jis turi prasmę, jeigu darai viską, kas veda į gera, jeigu brangini šią akimirką.

Visa tai gimė iš to, kai kažkada paauglystės pradžioj pamaniau: o kas, jei rytoj mirsiu? (neprisimenu, iš kur kilo ši mintis).. Tačiau nuo to laiko viskas ėmė keistis, po truputį.. Atradau tai, ką verta daryti, o ko verta atsisakyti - kas tik teršia gyvenimą, o ne daro ji gražesnį. Ko neverta būtų daryti, jeigu žinočiau, kad rytoj mirsiu.
Labai svarbu atrasti save.
Žmonės dažnai įpareigoja save daryti tai, ko iš tiesų nenori, vien dėl kažko šalutinio - garbės, aplinkinių norų patenkinimo, siekiant būti vertinamam, dėl pinigų.. Taigi: arba jie nežino savo vertybių, arba nemoka susikoncentruoti į dabarties akimirką, negalvojant apie praeitį ir nekreipiant minčių ateitin. Apie tai - kitą kartą.
Linkiu būti laimingiems. Nedarykit nieko, ko nedarytumėt, jei žinotumėt, kad nedaug laiko liko iki mirties. Mėgaukitės tuo, ką turite, ką duoda likimas, ir ką užsidirbate patys. Mėgaukitės viskuo.

http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/10682-yes-man-2008.html
http://mintys.lt/gyvenimas/sveikas-pasauli
http://www.youtube.com/watch?v=ADgj8HPBp4c

taip pat paskaitykite straipsnių tema „Gyventi Čia ir Dabar“.